Tiesa, šiuo metu kolektyvinės sutartys yra pasirašytos kiek daugiau nei 10 proc. bendrovių.
Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Rimantas Jonas Dagys mano, kad šios pataisos bus naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
„Nėra jokios problemos sudaryti kolektyvinę sutartį kiekvienoje įmonėje, visos teisės yra sukurtos kurtis profsąjungoms. Aš manau, kad atėjo laikas santykius tarpusavyje spręsti civilizuotai per kolektyvinius susitarimus. Darbuotojui nauda yra, jeigu jo įmonė nebankrutuoja, išsaugomos darbo vietos, dėl to, kad galima susitarti dėl lankstesnių darbo sąlygų. Atsidurti gatvėje jokios naudos nėra“, – žurnalistams sakė ministras.
SADM pateiktose pataisose siūloma leisti darbuotojams su darbdaviais kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl iki perpus mažesnių išeitinių išmokų nei šiuo metu numato Darbo kodeksas. Šiuo metu, pavyzdžiui, už dvejus metus darbo vienoje bendrovėje darbuotojui priklauso dviejų mėnesių atlyginimų dydžio kompensacija.
Taip pat siūloma kolektyvinėje sutartyje leisti susitarti, kad įspėti apie atleidimą iš darbo būtų galima prieš mėnesį, o ne prieš du, kaip yra dabar.
Vyriausybė sutarė, kad vietoj šiuo metu numatytos sąlygos, kad viršvalandinis darbas negali viršyti 4 valandų per dvi dienas, numatyti leidimą per dieną dirbti iki 4 val. viršvalandžių, bet ir toliau ne ilgiau nei 48 val. per savaitę.
Šiuo metu už prastovas darbuotojams mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas, tačiau kolektyvinėse sutartyse norima leisti sutarti dėl 0,75 minimalaus atlyginimo dydžio užmokesčio.
Taip pat siūloma „nuleisti kartelę“ vaikus auginantiems darbuotojams ir kolektyvinėje sutartyje leisti ypatingais atvejais atleisti darbuotojus, auginančius vaikus iki 10 metų. Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad ši lengvata galioja darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų.
Vyriausybė siūlo leisti darbo sutarčių registrą pildyti elektronine forma.
Supranta sunkmetį
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis DELFI sakė suprantantis, kad šiuo metu verslą yra užklupęs sunkmetis, todėl esą reikėtų leisti dėl lankstesnių darbo santykių susitarti kolektyvinėse sutartyse. Be to, anot jo, šie pakeitimai būtų laikini ir galiotų mažiau nei dvejus metus.
„Atsidaro naujas langas steigti daugiau profesinių sąjungų, nes darbdaviai turėtų būti patys tuo suinteresuoti. Aš tikrai nežinau tokių profesinių sąjungų, kurios bent jau bandytų susitarti darbuotojams nepalankiomis sąlygomis. Juk jeigu darbuotojų atstovai nesutaria su darbdaviu, lieka galioti darbo kodekso nuostatos“, – sakė jis.
Profsąjungos gaus daugiau ginklų?
Advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas Marius Devyžis mano, kad leidžiant liberalizuoti darbo santykius tik kolektyvinėmis sutartimis „tam tikra prasme darbdaviai stumiami į kampą ir verčiami skatinti dirbtinai kurti ir stiprinti profesines sąjungas įmonėse“.
„Tai profsąjungoms duotų daugiau ginkluotės prieš darbdavius. Pavyzdžiui, tokių lengvų šaudmenų kaip „jei nepadidinsite keliems darbuotojams algos, mes nepasirašysime sutarties, kurioje numatytas lengvesnis atleidimas“. Žinoma, gerai, kad suteikiamos tam tikros galimybės, lengvinančios darbdavių dalią tokiu sunkiu verslui metu. Tačiau mano nuomone, verta nepamiršti ir grėsmės, kad toks „forsuotas“ skatinimas steigti profsąjungas ir darbo tarybas gali pastūmėti jų postus užimti garsiau, bet nebūtinai konstruktyviau šnekantiems. O tokiu atveju darbdavių situacija tikrai būtų nepavydėtina“, – savo nuomonę dėstė advokatas.
